kiemiškis

kiemìškis, -ė smob. (2) karaliaus kiemo, rūmų žmogus, dvariškis: Savo valdžioje jisai (maršalka) turėjo kiemiškius A.Janul. Visi kiemiškiai žiūrėjo, įspyrę akis, ir matė ne daugiau, kaip pats karalius J.Balč.